Vaikščiodama po sveikos mitybos parduotuvę, mano dėmesį patraukė maisto papildas su užrašu „Lecitinas“ ir tekstu: „Sojos lecitinas – maistas smegenims, širdžiai ir kepenims“. Akimirką susimąsčiau, nes prisiminiau: „Tai tas slaptas ingredientas, kurį močiutė dėdavo į pusryčius ir su šypsena sakydavo – tai geros atminties ir stiprios širdies paslaptis“ (ji tai visada kartodavo). Tuomet tik nusišypsojau ir galvojau sau po savą. Juk močiutės turi slaptų receptų – nuo naminių tepalų iki arbatų, kurios išgydo viską (gaila, kad ne sulaužytą širdį). Nors tai buvo seniai, žinau, kad močiutė tikrai žinojo mano klasiokų vardus, nors aš pamiršdavau net tai, kur ką tik padėjau raktus. Būtent todėl nusprendžiau išsiaiškinti, ar jis tikrai reikalingas, ar tai tik dar vienas priedas. Lecitinas, kaip pati įsitikinau, nėra tiesiog koks nors maisto papildas iš reklamos, bet būtina mūsų kūno kiekvienos ląstelės sudėtinė dalis. Jis sudaro ląstelių membranų pagrindą ir užtikrina jų elastingumą bei funkcionalumą. Iš esmės jis yra mūsų ląstelių architektas. O kur jis randamas? Pavyzdžiui, smegenyse, raumenyse, kepenyse – trumpai tariant, visur, kur vyksta gyvybiškai svarbi ląstelių tarpusavio komunikacija. Taigi mano močiutė iš tikrųjų nevartojo jokio „stebuklo“,