Tikriausiai kiekvienas iš mūsų namuose turi kokybiškų vaistų, jei susirgtume peršalimu ar, neduok Dieve, gripu. Kiekvienais metais viskas kartojasi. Atšąla, oras tampa drėgnas, prasideda virusinės ligos. Bet mes esame pasiruošę! „Celaskon“, įvairūs sirupai nuo kosulio, „Paralen“... Dėžutė (ar net didelė dėžė) įvairių vaistų juk viską išgelbės. O jei ne, tai kosėdami, keikdamiesi ir gulėdami lovoje šventai prisiekiame, kad pagaliau pradėsime grūdintis. Vos tik liga praeis... Močiutė, žinoma, vėl mums surinko įvairiausių žolelių, bet mes tikime mokslu. Viskam yra sprendimas, viskam yra tabletė. Tik štai šimtmečius žmonės gyveno, sirgo ir pasveikdavo – be tablečių. Mokslas juos atnešė tik visai neseniai. O kaip būtų, jei pažiūrėtume, kaip žmonės seniai kovodavo su peršalimais ir virusinėmis ligomis? Juk jei tai veikė tada, tikriausiai veikia ir šiandien. Ir be chemijos! Tačiau nuo tos mokslo srities mes vis dėlto nesame taip toli. Prieš 125 metus iš paprastojo liepo žiedų buvo atrasta acetilsalicilo rūgštis, iš kurios buvo pagamintas aspirinas. Įdomu tai, kad paprastasis liepžiedis visada buvo vestuvių vainiko, kurį nuotaka nešiojo ant galvos per ceremoniją, dalis. Ji malšina galvos skausmus, buvo naudojama ypač esant sąnarių problemoms ir