Vitaminai – tai tarsi mažos superherojų molekulės, kurias vartojame kaip organizmą stiprinančius maisto papildus. Nesvarbu, ar kalbame apie imunitetą, stangrią odą, ar energiją kasdieniam gyvenimui – be jų neišsiverstume. Tačiau, kai nurijate vitaminų tabletę, ar kada nors susimąstėte, iš ko ji iš tikrųjų pagaminta?
Pabandykime kartu pažiūrėti, kaip visa tai veikia ir kuo skiriasi vitaminai, gauti iš natūralių sudedamųjų dalių, nuo sintetinių.
Iš ko iš tikrųjų gaminami vitaminai?
Vitaminai, kuriuos galima rasti vaistinėje ar parduotuvėje, skirstomi į dvi pagrindines grupes pagal jų gamybos būdą:
1. Natūralūs vitaminai
Mes juos gauname iš natūralių maisto produktų. Šie vitaminai yra tiesiog paimti iš gamtos. Jie gaminami koncentruojant ir ekstrahuojant iš tikrų augalų, vaisių, daržovių ar net gyvūninės kilmės produktų bei mielių. Pavyzdžiui, vitaminą C gauname iš erškėčių arba acerolos (tropinės vyšnios) ekstrakto.
2. Sintetiniai vitaminai
Jie gaminami laboratorijose. Dauguma rinkoje esančių vitaminų papildų (iki 90 %) yra sintetiniai. Jie gaminami pramoniniu būdu, naudojant cheminius procesus arba fermentaciją (pasitelkiant bakterijas). Mokslininkai tiesiog paima pagrindines žaliavas ir sudėlioja vitamino molekulę taip, kad ji būtų identiška natūraliai.
Daug sintetinio vitamino C gaminama iš kukurūzų krakmolo arba sirupo. Populiarusis vitaminas D3 dažniausiai gaunamas iš lanolino – tai iš tikrųjų natūralus riebalas, randamas avių vilnoje.
Natūralūs vs. sintetiniai
Jei laboratorijoje sukurta molekulė yra visiškai tokia pati kaip obuolio molekulė, ar tarp jų iš viso yra kokių nors skirtumų? Atsakymas: ir taip, ir ne.
Štai pagrindiniai skirtumai, kuriuos turėtumėte žinoti:
Molekulės struktūra: Cheminiu požiūriu sintetiniai ir natūralūs vitaminai yra beveik identiški. Daugeliu atvejų mūsų organizmas nesugeba atskirti, ar vitamino C molekulė yra iš apelsino, ar iš laboratorijos. Abiejų rūšių vitaminai organizme sukelia reikiamus procesus.
Komandinis bendradarbiavimas: tai yra didžiausias natūralių vitaminų privalumas. Gamtoje vitaminai niekada nepasitaiko pavieniui. Jie randami „komplekte“ kartu su fermentais, mineralais ir kitomis augalinėmis medžiagomis, kurios padeda organizmui geriau įsisavinti ir panaudoti vitaminus. Sintetinis vitaminas dažnai yra tik izoliuota molekulė.
Įsisavinimas: Dėl trūkstamos „pagalbinės medžiagos“ kai kurie sintetiniai vitaminai įsisavinami šiek tiek prasčiau nei tie, kurie gaunami su maistu. Tačiau yra ir išimčių! Pavyzdžiui, sintetinė folio rūgštis (vitaminas B9) organizme įsisavinama net geriau nei jos natūrali forma (folatas), esanti lapinėse daržovėse.
Kaina: Sintetiniai vitaminai yra žymiai pigesni ir juos galima gaminti dideliais kiekiais, todėl jie mums lengvai prieinami.
Tad kuriuos pasirinkti?
Tiesa ta, kad geriausias būdas gauti vitaminų – tai tikra, įvairi mityba. Nė viena tabletė pasaulyje negali visiškai pakeisti to, ką siūlo paprastas obuolys, sauja riešutų ar dubuo salotų.
Tačiau sintetinių vitaminų jokiu būdu negalime laikyti neigiamu dalyku. Jie yra puiki ir naudinga priemonė, jei:
Susirgote ir turite greitai papildyti didelę dozę (pvz., vitamino C ar cinko).Jums trūksta tam tikro vitamino (pavyzdžiui, dažnai – vitamino D žiemą). Laikotės specialios dietos (pavyzdžiui, veganai dažnai turi vartoti sintetinį vitaminą B12, nes jis randamas daugiausia mėsoje).
Galų gale svarbu ne tik tai, ar vitaminas yra išskirtas laboratorijoje, ar gautas iš vaisių, bet visų pirma tai, ko būtent jūsų organizmui šiuo metu reikia. Sintetiniai vitaminai užima nepakeičiamą vietą šiuolaikinėje medicinoje ir profilaktikoje, tačiau jie niekada visiškai nepakeis maistinių medžiagų sinergijos, kurią suteikia švieži maisto produktai. Todėl raktas į optimalią sveikatą yra auksinė vidurio kelio – įvairių natūralių maisto produktų vartojimas ir protingas, tikslingas trūkstamų medžiagų papildymas.
